Paškevičius Juozas

Iš GeoWiki - geologijos enciklopedia.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prof. habil. dr. Juozas Paškevičius, 2011 m

Juozas Paškevičius (g. 1924 m. kovo 19 d. Anykščių rajone, Dabužėlių kaime – prieškarinėje administracijoje Ukmergės apskrityje, Kavarsko valsčiuje, Dabužių seniūnijoje, Dabužėlių kaime), geologas, gamtos mokslų habilituotas daktaras (1973), profesorius (1975), 1994 m. Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas profesoriaus mokslinis vardas.

1949 m. vedė Anelę Maliukevičiūtę, 1951 m gimė sūnus Algimantas, o 1956 m. – duktė Jūratė.

Biografija

Anksti, 1925 m., vos būdamas pusantrų metų, neteko tėvelio. Augo mažažemio valstiečio 6 vaikų šeimoje. 1934 m. baigė Dabužių pradinę mokyklą, 1934–1941 m. nesant galimybės toliau mokytis patyrė samdomo piemenėlio dalią, mažame šeimos ūkelyje išmoko dirbti visus žemės ūkio, kaimo statybininko, staliaus ir miško darbus.

Sulaukęs 17 metų pats nusprendė siekti mokslo. 1943 m. baigė Veprių žemės ūkio mokyklą, kurioje vokiečiai per prievartą norėjo išsiūsti į Reicho darbo tarnybą, tačiau jos išvengė. 1943–1944 mokėsi Vilniaus vidurinėje sodininkystės mokykloje, baigė jos pirmąjį kursą. Grįžtant karo frontui, 1944 m. liepos mėnesį, pėsčias parėjo iš Vilnaus į tėviškę.

Antrame sovietmetyje, rugpjūtyje, paskelbus vyrų mobilizaciją į kariuomenę, slapstėsi iki gruodžio pabaigos.

  • 1945 m. dirbo Ukmergės žemės ūkio skyriaus, Musninkų valsčiaus agronomu. 1945 m. rugsėjo mėnesį iškilus pavojui būti areštuotam, išvyko į Vilnių, mokėsi Vilniaus žemės ūkio technikume, jį baigę 1947 m. 1945 m. lankė Vilniaus suaugusių gimnaziją.
  • 1947–1948 m. dirbo sodininku Vilniaus apželdinimo treste.
  • 1947–1948 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos ir geografijos fakultete, baigė jo pirmąjį kursą. 1948 m. pakeitė specialybę, studijavo Vilniaus universiteto Geologijos skyriuje, jį baigė 1952 m ir įgijo geologo kvalifikaciją.1949–1952 m. dirbo Vilniaus universiteto Geologijos kadedros vyr. laborantu. Baigęs universitetą buvo skiriamas darbui į Karagandos geologijos valdybą. Į minėtą valdybą neišvyko dėl tik ką gimusio sūnaus.

Geologinė veikla

  • 1952 m. vasarą dirbo Lietuvos mokslų akademijos Rytų Lietuvos gamtinių resursų tyrimo ekspedicijoje, tyrinėjo molynus, o antroje vasaros pusėje ir rudenį savarankiškai tyrinėjo Kauno ir Šiaulių apskričių molynus.
  • 1952–1953 m. įsidarbino Geologijos ir geografijos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, parašė ataskaitą apie minėtų molynų tyrimus. 1952 m. rudens semestre Vilniaus universiteto Mineralogijos katedroje skaitė hidrogeologijos kursą, vadovavo hidrocheminiams laboratoriniams darbams.
  • 1953–1963 m. Geologijos katedros vyr. dėstytojas
  • 1963–1973 m. Geologijos ir mineralogijos katedros docentas
  • 1973–1990 m. profesorius, katedros vedėjas. Turėjo didelį pedagoginio darbo krūvį, skaitė net 20 įvairių geologinių kursų, vadovavo mokomosioms geologinėms praktikoms Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Kryme, priešdiplominei praktikai Lietuvoje, Baltarusijoje, Karaliaučiaus krašte, taip pat ir diplominiams darbams.

Svarbesnės mokslinės publikacijos

Didelį darbą nuveikė rengiant ir išleidžiant monografijas

  • ,,Lietuvos silūro biostratigrafija ir graptolitai”, (1979) (rusu k.)
  • ,,Baltijos respublikų geologija” (1994 ir 1997), lietuvių ir anglų kalbomis
  • ,,Lietuvos geologija” (1994), pastarojoje yra atspausdinti dideli ordoviko ir silūro straipsniai,
  • ,,Lietuvos ordovikas ir graptolitai”(2011) (anglų k.)
  • ,,Enciklopedinis geologijos terminų žodynas” (2009)

Kai kurie tyrimų rezultatai

Ištirti Lietuvos ordoviko ir silūro brachiopodai, graptolitai, pateikti kitų gyvūnijos grupių apibūdinimai. Pirmą kartą Lietuvos geologijos istorijoje duotas brachiopodų ir graptolitų paleontologinis aprašymas, atrastos jų naujos gentys, rūšys ir porūšys (1958, 1972, 1979, 2002, 2011 metų darbai), išaiškintos ordoviko ir silūro brachiopodų bendrijos, sudarytos naujos Lietuvos ordoviko ir silūro sratigrafinės schemos, graptolitų ir brachiopodų zoninės skalės, Patikalinta ordoviko ir silūro stratigrafija ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, Pirmą kartą išaiškintos minėtų sistemų facijos, paleostruktūros (Vidurio Lietuvos įlinkis ordovike, ir Lietuvos įlinkis-depresija silūre). Apginta geologijos ir mineralogijos kandidatinė (dabar daktaro) disertacija,, Pietų Pabaltijo ordoviko–silūro darinių stratigrafija ir fauna” (1958), 1994 m. Lietuvos mokslo taryba ją nostrifikavo į gamtos mokslų daktaro laipsnį, o 1973 m. – daktaro disertacija (dabar habilituoto daktaro) ,,Pietų Pabaltijo ordoviko ir silūro uolienų biostratigrafija, koreliacija ir graptolitai” nostrifikuota į Gamtos mokslų habilituoto daktaro laipsnį.

Mokslo-organizacinė veikla

  • Vilnaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto moksliniams laipsniams teikti tarybos sekretorius (1966–1973)
  • Vilnaus universiteto specializuotos geologijos mokslo tarybos pirmininkas (1975–1980)
  • 1969–1991 m. vadovavo Lietuvos stratigrafinei pakomisei, o nuo 1991 iki 1996 m. – Lietuvos stratigrafijos komisijai
  • 1972 m. atkūrė Vilniaus universiteto Geologijos muziejų, sudarė dalį jo kolekcijų, parengė stendinę grafiką. 1980 m. įkūrė Lietuvos žurnalą ,,Geologija”, jį redagavo iki 2002 m., išleido 36 jo numerius.
  • 1965–1970 m., kartu su bendraautoriais išleido ,,Lietuvos TSR atlasą”, sudarė ir redagavo jo stambų skyrių Žemės gelmių geologinė sandara ir ištekliai (34 žemėlapiai)
  • 1979 m. dalyvavo Maskvos universiteto seminare. Ryšium su Vilniaus universiteto 400 metų ir Geologijos ir mineralogijos katedros 175 metų sukaktimis
  • 1979 m. organizavo mokslinę konferenciją ,,Geologinės minties raida Lietuvoje”
  • 1991 m. vyko Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, vadovavo jo Geologijos sekcijai, išleido skaitytų pranešimų leidinį
  • 2002 m buvo vienas iš pagrindinių organizatorių Ignoto Domeikos 200 metų sukakčiai pažymėti, su bendraautoriais sudarė ir išleido informacinį leidinį ,,Ignotas Domeika Lietuvai, Prancūzijai , Čilei” (2002), organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją.

Geologinės ekspedicijos

  • Valkininkų-Varėnos rajone (1950–1951)
  • Estijoje (1961)
  • Ukrainoje, Podolėje (1961)
  • Leningrado srityje (1962)
  • Vidurinėje Azijoje, Tianšanio k. (1966)

Turistinės-mokslinės kelionės

  • Lenkijoje ir Čekoslovakijoje (1964)
  • nuosavu automobiliu šeimyninėje pažintinėje-mokslinėje kelionėje po Lenkiją (1970)
  • Lenkijoje ir Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (1971)
  • Rumunijoje (1977)
  • Vengrijoje (1981)

Darbų santrauka

  • Paskelbė mokslinių straipsnių ir darbų – 319
    • iš jų monografijų, atlasų, knygų – 30
  • Parengė rankraštinių darbų, saugomu Vilniaus universiteto ir Lietuvos MA bibliotekų Rankraščių skyriuose – 232
  • Vykdė tarptautinių projektų ir Lietuvos valstybinių mokslo problemų ir temų – 7
  • Organizavo respublikinių ir tarptautinių mokslinių konferencijų – 11
  • Skaitė mokslinių pranešimų Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose – 90
  • 1952–2004 m Vilniaus universitete skaitė geologijos disciplinų – 20
  • Parengė ir atspausdino vadovėlių ir mokymo priemonių, programų – 4
  • Vadovavo diplominiams darbams – 40
  • Vadovavo disertaciniams darbams, oponavo, dirbo disertacijų gynimo komiteto pirmininku ir nariu – 21
  • Vadovavo 79 studentams, jų moksliniams darbams, kurie buvo skaityti studentų mokslinėse konferencijose – 49.
  • Dalyvavo 10 – tyje tarptautinių ir respublikinių geologinių ekspedicijų ir 14 – Lietuvos lauko geologinių tyrimų
  • Dirbo mokslo tarybose, komisijose, draugijose –13
  • Faunos kolekcijų tyrimų užsienio universitetuose, institutuose ir muziejuose – 11
  • Užsienio mokslininkų J. Paškevičiaus faunos kolekcijų tyrimų – 15
  • Publikacijų apie J. Paškevičių – 35

Apdovanojimai

  • Garbės ženklo ordinas (1976),
  • Lietuvos valstybinė mokslo premija (1983)
  • Lietuvos nacionalinė mokslo premija (1997)
  • Juozo Dalinkevičiaus vardo premija (1998)
  • Keturi Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos garbės raštai už ilgametį pedagoginį ir mokslinį darbą (1970–1981)
  • Penki Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro garbės raštai už gerą vadovavimą mokslo darbams ir už Geologijos muziejaus atkūrimą (1974–1978)
  • Keturi Vilniaus universiteto rektoriaus garbės ir pagyrimo raštai už vaisingą mokslinį ir pedagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą (1979–2003)
  • Vilniaus universiteto rektoriaus padėka už ilgametę kūrybinę, mokslinę ir visuomeninę veiklą universitete ir už jo ribų (2003)
  • Lietuvos geologų sąjungos garbės narys.

Prisiminimų, istorijos ir sodininkystės knygos

  • ,,Gyvenimo ir mokslo vingiuose” (2010)
  • ,,Etnografinis kaimas: istorija ir dabartis” (2013)
  • ,,Vilniaus sodų pavėsyje” (2014)
  • ,,Dabužiai ir svajonių tikrovė” (2015)

Galerija